- pūtauti
- pū́tauti vksm. Vė́jas palengvà pū́tavo.
.
pūtauti
Look at other dictionaries:
pūtauti — pūtauti, auja ( auna), avo intr. 1. sunkiai alsuoti, kvėpuoti: Žvirblis sako: „Sergu, negaliu – dūsauju, pūtauju“ Žg. Kap pūtauja tavo arklys! Mrk. 2. trūkčiais, gūsiais, šuorais pūsčioti: Už lango nerimastingai pūtavo vėjas rš. Piktas Borėjas ir … Dictionary of the Lithuanian Language
putauti — putauti, auja, ãvo žr. 1 putnoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atsipūtauti — atsipuotauti, atsiūžti: Atsipūtavau jaunesnis būdamas, dabar galiu kitiem vietą ažleist Dkk. pūtauti; atsipūtauti; prapūtauti; pripūtauti … Dictionary of the Lithuanian Language
paputauti — žr. 1 paputnoti 1: Paputauk vištas pri lesalo Ggr. putauti; paputauti … Dictionary of the Lithuanian Language
prapūtauti — tr. praleisti, praūžti (turtą): Bekonus pardavė, pinigus prapūtavo, o tu, žmogus, tylėk Užp. Jei nesliausi, tai netruksi prapūtaut ir paskutines kelnes Dkk. pūtauti; atsipūtauti; prapūtauti; pripūtauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pripūtauti — intr. prabangiai pagyventi, prilėbauti, prisiūžti: Jau pripūtavot, dabar mes pagyvensma Dbk. Pripūtavai, brolau, viršaičiu būdamas, dabar gali ir papasnykaut Dkk. pūtauti; atsipūtauti; prapūtauti; pripūtauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pūtavimas — 1 pūtavimas sm. (1) → pūtauti 5: Tokiam pūtavime visi marškiniai sušlapo Vj … Dictionary of the Lithuanian Language
pūtuoti — pūtuoti, uoja, ãvo 1. intr. J sunkiai ar girdimai kvėpuoti, alsuoti, šnopuoti, šniokštuoti, pūtauti: Supykęs vaikščiodamas pūtavo: – O tat kvailys! o tat durnius! Žem. Privalgę, prigėrę teisėjai išvažiavo pūtuodami Žem. Varlė ėmė skėstis, pūstis … Dictionary of the Lithuanian Language
